Aktualu
ŠV. VELYKOS
Pirmąją savaitės dieną, rytui brėkštant, moterys atėjo prie kapo, nešdamosi paruoštus tepalus. Jos rado akmenį nuritintą nuo kapo, o įėjusios vidun, neberado Viešpaties Jėzaus kūno. Jos sutriko ir nežinojo, ką daryti, bet štai prisiartino du vyrai spindinčiais drabužiais. Moterys išsigando ir nuleido žemyn akis, o tie vyrai prabilo: „Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų? Nėra jo čia, jis prisikėlė! Atsiminkite, ką jis yra jums sakęs, būdamas Galilėjoje: „Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas į nusidėjėlių rankas ir nukryžiuotas, o trečią dieną prisikelti!'“ Tuomet jos prisiminė Jėzaus žodžius. Moterys sugrįžo nuo kapo ir viską pranešė Vienuolikai ir visiems kitiems. Tai buvo Marija Magdalietė, Joana, Jokūbo motina Marija; jos ir jų draugės papasakojo tai apaštalams. Tas pranešimas jiems pasirodė esąs tuščios šnekos, ir jie moterimis netikėjo.
Vis dėlto Petras pašokęs nubėgo prie kapo. Žvilgtelėjo pasilenkęs ir mato tiktai drobules. Jis grįžo atgal, be galo stebėdamasis tuo, kas buvo atsitikę.
Lk 24,1-12
O palaiminta naktie, kuria lyg jūra perėję išvystame prisikėlimo rytą! Šiandien mus pasitinka tuščias kapas ir žodžiai „Nėra jo čia, jis prisikėlė!” Moterys, pirmosios atėję prie kapo šiuos žodžius išgirdę sutriko, Petras be galo stebėjosi. O mes? Gal jau dutūkstantąjį kartą girdime šią žinią ir slapčia truputį pavydime to netikėtumo, kuris sukrėtė pirmuosius mokinius? O gal užlieti gilaus džiaugsmo, kurio priežasties nerandame savo išorinio gyvenimo įvykiuose, nujaučiame, kad Velykinis slėpinys yra ir mūsų gyvenimo tikrovė, apstulbinanti mus, kai to mažiausiai tikimės?
Apie šią tikrovę mums primena tie mūsų gyvenimo momentai, kai ėjome pas Viešpatį, apsiginklavę tepalais Jo ar savo mirtinoms žaizdoms patepti – ir netikėtai sutikome Jį gyvą. Jo artumoje atsiminėme, ką Jis yra mums sakęs, ką nuolat sako nuo pat sukūrimo akimirkos: „Amžina meile tave pamilau...“ Ir tamsiausią nakties valandą lyg į pagrindą į tą meilę atsispyrę pradėjome kilti ir prisiminti, kad kryžiumi istorija nesibaigia...Tada tai, ką laikėme nepatikimų liudytojų tuščiomis šnekomis, atsitiko ir su mumis. Daugybė mažų ir didelių mūsų gyvenimo mirčių buvo perkeista į prisikėlimo momentus.
Jei taip kada nors atsitiko, mes šiek tiek pažįstame Velykų slėpinį. Jo paliesti nebegalime Gerosios Naujienos pasilikti tik sau – einame pasakoti visiems, net ir nepatikliesiems, žinantiems geriau. Pasakojame žodžiais ir gyvenimu, viltimi ir meile, tikėjimu ir atleidimu, gailestingumu ir džiaugsmu, savęs dovanojimu ir dėkingumu...
ARCHYVAS
Prof. Anke Bischops seminaro medžiaga lietuvių kalba
Prof. T.H.Groome vizitas Lietuvoje
Seminaro su prof.T.H.Groome "Jėzus kaip tarnystės modelis" medžiaga
Prof. Anke Bischops seminaro medžiaga